Kultūros paveldo departamento (KPD) pastangomis sausio 16 dieną Markuose šalia Varšuvos pastatyti tautodailininko iš Žemaitijos Antano Vaškio sukurti kryždirbystės kūriniai – koplytstulpis ir stogastulpis, įkvėpti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Žemaičių koplytstulpiai“.
TAURAGĖ. Sausio 13-ąją čia vyko Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui paminėti skirti renginiai. Vienas jų – jau šeštąjį kartą organizuota atminties akcija „Sustok už didvyrius“, subūrusi apie tūkstantį tauragiškių ir kvietusi sustoti į vieningą žmonių grandinę bei pagerbti už mūsų visų laisvę kovojusius Laisvės gynėjus. Tai – jau tradicija tapęs renginys, vienijantis kartas ir puoselėjantis bendruomeniškumą.
Valdovų rūmuose Vilniuje sausio 7 dieną įvyko architekto restauratoriaus, inžinieriaus statybininko, kultūros ir visuomenės veikėjo, humanitarinių mokslų daktaro Kazio Napaleono Kitkausko 95-mečio (gimė 1931 m. sausio 5 d. Antaduriuose, Molėtų valsčiuje, Utenos apskrityje) šventinis vakaras, surengtas draugijos „Pilis“ ir Valdovų…
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM), minėdamas Sausio 13-osios įvykius, dalijasi muziejaus darbuotojų liudijimais apie lemtingą 1991 metų sausį. Tai kolegų, jau kelis dešimtmečius dirbančių muziejuje, atmintyje saugomos neramaus, įtampos kupino laikotarpio patirtys.
Sausio 15-ąją švenčiame Klaipėdos krašto dieną, prisimindami 1923 metais bendromis abiejų tautos dalių pastangomis pasiektą Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies – Klaipėdos krašto – prisijungimą prie 1918 metais paskelbtos Lietuvos Respublikos.
Nors bėgantis laikas dilina prisiminimus, o neretai nustumia juos į visišką užmarštį, kai kurių praeities įvykių pamiršti tiesiog neįmanoma. Lemtingieji 1991 metų sausio įvykiai – būtent tokie. Nors nuo jų prabėgo jau 35-eri metai, to užmiršti neįmanoma, tikina prie svarbiausių šalies objektų budėję VILNIUS TECH profesoriai, Laisvės gynėjų dienos proga sutikę pasidalinti savo prisiminimas.
Dar prieš gerus du dešimtmečius Lietuvos švietimo, mokslo, politikos vystymasis buvo tikrai su aiškiais prioritetais, veiklos gairėmis ir siekiamybėmis. Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena tautinės mokyklos kūrimo strategiją, procesą, lūkesčius, pirmąjį jauniausią švietimo ministrą Darių Kuolį, akademiką Zigmą Zinkevičių, Leoną Jovaišą, Leoną Rajecką, Meilės Lukšienės vertybių puoselėjimo metodiką ir jos pritaikymo galimybes bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, universitetuose, pagaliau visuomeniniame gyvenime.
Per šimtmetį Lietuvos miestų demografinis žemėlapis gerokai pasikeitė. KTU Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 metais“ atskleidžia ilgalaikes gyventojų skaičiaus tendencijas penkiuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Prieš didžiąsias metų šventes sunkumų patiriantys žmonės dvi savaites galėjo neatlygintinai konsultuotis teisiniais klausimais. Dešimtą kartą visoje Lietuvoje organizuotos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos „Carito“ akcijos metu beveik 200 advokatų ir advokatų padėjėjų konsultavo nepasiturinčius civilinės, administracinės, darbo, šeimos, baudžiamosios teisės…
VILKAVIŠKIS. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, kaip ir visose katalikų pasaulio katedrose, paskutinįjį praėjusių metų sekmadienį iškilmingai užbaigti Jubiliejaus metai.
VILKAVIŠKIS. Visai priartėjus Kalėdoms, kai Vilkaviškio Katedroje paruoštos prakartėlės ėdžiose dar nebuvo paguldytas Kūdikėlis, į šiuos puošnius Dievo namus „suskrido“ daugybė angelų – tarsi pranašaujantys ir nekantraujantys, lyg budėtų Jėzulio gimimo laukdami. „Angelas Gabrielius skelbia žinią…“ – taip pavadinta paroda…