Dalia Poškienė
ARIOGALA. Rugpjūčio 3-iąją gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovai ir darbuotojai. Sąskrydžio dalyvius pagerbė ir pasveikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, parlamentarai, ministrai, dvasininkai, Raseinių krašto žmonės ir kiti garbūs svečiai, atvykę iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos. Perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas.
Lietuvos olimpinio judėjimo metai
Rytis Gerlikas
Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. Visgi kuriai iš Baltijos kaimynių olimpinėse žaidynėse sekasi geriausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuvos pasiekimai?
1724 08 01 Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (prūsų vadintas Karalius Pričkus Vilius) išleido įsaką, draudžiantį avėti vyžomis. „Jog Ne wiens nuo pirmos dienos paukštlėkio Mėnesio šo meto rokuojant Tolaus Wyzias Ant savo koju drystu turrėti. Berlyne Pirmoje dienoje Rugpjutes Mėnesio Tukstanczeme Sekmame Szimtame bey dvidešimtame ketvirtame mete“.
1914 08 01 Vokietija paskelbė karą Rusijai. Pirmasis pasaulinis karas atėjo į Lietuvą. Taip Lietuva tapo pafrontės zona.
1934 08 01 į Maskvą atvyko Lietuvos UR ministras Stasys Lozoraitis.
Birutė Nenėnienė
Po ketverių metų
Karštą liepos 10-osios vidurdienį Žaliosios parapijos (Vilkaviškio vyskupija) kapinėse simbolinė Žemaičių giminės kapavietė priglaudė kunigo Kęstučio Vinco Žemaičio (1928 03 21–1965 04 03–2020 08 06) palaikus, urnoje giminaičių rūpesčiu atgabentus iš JAV. Per šimtametę Žaliosios Šv. Roko parapijos istoriją šiose kapinėse nebuvo palaidotas nė vienas dvasininkas. Pirmojo čia palaidoto kunigo kapą praeivis atras nesunkiai – prie pagrindinio tako, visai netoli koplytėlės, prie kurios ateistiniais laikais uždarius Žaliosios bažnytėlę, žmonės burdavosi maldai čia aukojamose šv. Mišiose.
Diplomatų Lozoraičių metai
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
BALTRUŠIAI – BARZDAI. Pagerbiant užsienio reikalų ministrą, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovą Stasį Lozoraitį vyresnįjį (1898–1983) ir jo du sūnus: Lietuvos diplomatinį atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį jaunesnįjį (1924–1994), vadintą Vilties prezidentu, ir Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį (1929–2007), 2024-uosius Seimas paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Liepos 13 dieną jie prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose (Šakių r.), kur prie paminklinio akmens, skirto antram varpininkų suvažiavimui atminti, priminti jo pastatymo momentai, bei Barzduose, kur vyko konferencija, o joje giliau prisiliesta prie diplomatų Lozoraičių giminės istorijos.
Raimundas KAMINSKAS
Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune, Ramybės parke, atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sankirta. Paminklą pašventino Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.
1904 07 04 prasidėjo Panamos kanalo statyba.
1919 07 04 Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai.
1934 07 04 Kaune gimė Teodoras Kazimieras Valaitis, skulptorius ir tapytojas. Jį mylėjo kolegos, bet jis nepatiko valdžiai. Žuvo 1974 09 21 neaiškiomis aplinkybėmis, kilus gaisrui namelyje Neringoje, Smiltynėje – po gaisro rastas užrakintas spintoje. Palaidotas Vilniuje Saulės kapinėse. Jo sukurta „Vėtrungė“ puošia Lazdynų mikrorajoną.
Zigmas Tamakauskas
LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys
Šių metų birželis ne tik priminė 1940 metais okupuotą Lietuvą, bet ir 1941 metų tremtis, nacių okupaciją ir Tautos sukilimą. Birželio sukilimas – tai garbingas mūsų istorijos, kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie sukėlė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius.
Rugilė Matusevičiūtė
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja restauruojamo XVI amžiaus Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdve menininkams bei lėto gyvenimo ir ramybės uostu keliautojams. Kaip sako pats Arūnas – Kamariškių dvaru siekiama atgaivinti kultūros paveldą ir sukurti erdves, kuriose žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir kurti naujas idėjas.
Birželio 29 dieną Šilalės rajone vyko renginys, skirtas laisvės kovotojų Kentrų šeimai atminti. Jame dalyvavo Seimo narys Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė-Baltrienė,…
Raimundas KAMINSKAS
Kaunas. Birželio 23 dieną vyko Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Birželio sukilimo atminimo dienos renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Užupio bendruomenė.
Pasitikdamas Lietuvos dainų švenčių šimtmetį, birželio 28 dieną Kauno miesto muziejus M. ir K. Petrauskų namų kiemelyje (K. Petrausko g. 31) atidarė urbanistinę parodą „Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų“, kurioje pasakojama apie dainų šventes Kaune – nuo Petro…
